Pervežimas į viešbutį. Apgyvendinimas.

Smirna – tai trečias pagal dydį Turkijos miestas, prie Egėjo jūros, antrasis didelis šalies uostas. Smirnos bažnyčia minima Apokalipsėje. Miesto centre – Šv. Pollikarpo bažnyčia ir brolių pranciškonų vienuolynas, centrinė miesto aikštė Konak ir laikrodžio bokštas.

Tai buvo trečiasis (po Aleksandrijos ir Atėnų) helenistinio pasaulio ekonomikos ir kultūros centras. Antikiniame Pergamo akropolyje mūsų lauks garsiosios bibliotekos griuvėsiai, kuri buvo (antra pagal dydį po Aleksandrijos), teatras, šventyklos, Dzeuso altorius. Mieste veikė filosofijos mokykla. Pergamo didysis altorius labiausiai atspindėjęs Pergamo šlovę (II a.pr. Kr) eksponuojamas Berlyno muziejuje. Istorikai šį meno kūrinį laiko vienu svarbiausiu meno istorijoje. Raudonoji bazilika – buvusi Serapio šventykla, viena iš septynių Apokalipsės bažnyčių, Bizantijos laikais tapusi bazilika. Toliau lankome Tyatiros – dar vieną iš 7 Bažnyčių, minimų Apreiškimo knygoje.

Kelionė po Mažąją Aziją veda į du ypatingus miestus – Sardus ir Filadelfiją, kurių vardai įrašyti ne tik istorijoje, bet ir Šventajame Rašte. Sardų bažnyčia – tai kadaise didingas, turtingas miestas, garsėjęs savo šlove ir prabanga. Tačiau Dievo Sūnus ją vadina mirusia, o ne gyva. Aplankę Sardus, jūs pasinersite į tylų apmąstymą: tarp griuvėsių ir senųjų šventyklų suskamba kvietimas atgimti, pabusti iš dvasinio snaudulio. Tai vieta, kur jaučiasi kontrastas tarp buvusios didybės ir vidinės tylos, skatinančios susimąstyti apie tikrąjį gyvenimo šaltinį. Filadelfijos bažnyčia, priešingai, buvo silpna pagal žmonių matą, bet galinga tikėjimu. Kristus jai pasakė: „Aš atvėriau tau duris, kurių niekas negali uždaryti.“ Filadelfija vadinama broliškos meilės miestu – vieta, kur tikėjimas ir ištikimybė tapo ne griuvėsių, o amžinos vilties simboliu. Keliautojai čia pajunta ypatingą ramybę: likusios kolonos ir senųjų bažnyčių fragmentai tarsi šnabžda apie ištvermę ir meilę, kuri nugali viską.

Pamukalė – tai vienas nuostabiausių Turkijos gamtos kampelių dėl laiptuotų baltų uolų ir yra vadinamas „Medvilnės pilimi“. Šiltosios mineralinės versmės, ištryškę kalnuose, besileisdamos uolų laiptais, suformuoja baltas terasas su žydro vandens baseinais. Maudynės šiltuose Kleopatros baseinuose.

Laodikėjoje aplankysime du teatrus, didžiulį stadioną, vandens bokštą ir odeoną. Krikščionybės plitimo laikotarpiu Laodikėjoje buvo įsteigta viena iš Anatolijos „septynių bažnyčių“, minima ir Apreiškime Jonui (Apr. 3:14), ir apaštalo Pauliaus laiškuose. Lankome stebuklingai atrastą antikinio Afrodizijaus miesto griuvėsius. Deivei Afroditei skirtas miestas priešinosi krikščionybei iki pat V a., vėliau jis buvo apleistas ir užmirštas. Būtent čia galima pamatyti geriausią išlikusio romėnų miesto pavyzdį. Mūsų dar laukia įspūdingi antikinio miesto Hierapolio griuvėsiai, užtvindyti mineralinių versmių vandens, ir didžiausias Anatolijoje nekropolis. Daugiau nei 1200 pilkapių, sarkofagų, antkapių, neseniai atrastas Šv. apaštalo Pilypo kapas.

Vykstame į Efesą –Čia apaštalas Paulius ilgiausiai apaštalavo. Dieną pradėsime viešnage įžymiajame Efeso mieste – viename svarbiausių Antikos laikų prekybos ir kultūros centrų ir tai didžiausias iki šių dienų išlikęs antikinis miestas. Efesas vaidino svarbų vaidmenį plintant krikščionybei. Čia apaštalavo Paulius ir Jonas. Efeze tuomet vyravo Artemidės kultas, buvo pastatyta didžiulė šventykla,laikyta septintuoju pasaulio stebuklu. Lankome senojo Efezo miesto archeologinį muziejų: Artemidės, Agoros, Kuretes gatves, Domitiano šventyklą, Trojos fontaną, Hadriano šventyklą, Celsius biblioteką, teatrą ir Arkadų kelią.

Kušadasio kurortas ir kelionė į Izmyrą. O iš ten skrydis į Varšuvą.