Pirmieji žingsniai Tokijuje atveria miestą, kuriame senoji Japonijos dvasia gyvena futuristinių bokštų šešėlyje. Šindžiuku rajonas, garsėjantis savo ritmingu tempu ir šviesų jūra, tampa puikiu įvadu į šio miesto energiją. Tokijo nacionalinis muziejus, kuriame saugoma viena didžiausių Japonijos ir visos Azijos meno bei istorinių artefaktų kolekcijų. Tai puiki galimybė giliau susipažinti su japonų kultūros klodais.Vakarinė dalis skirta miesto panoramai – siūlome pakilti į Tokyo Skytree arba klasikinį TV bokštą, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti miesto šviesų jūra.

Keliaudami upe į Asakusa rajoną, pažinsite Tokijų iš kitos – vandens perspektyvos. Čia jūsų laukia viena seniausių sostinės šventovių – Sensodži, dar žinoma kaip Asakusa Kannon. Užburiantis vaizdas: penkių aukštų pagoda, dūzgianti Nakamisės alėja, pilna kvapų, amatininkų dirbinių ir spalvingų suvenyrų. Aplankysime įspūdingą „teamLab Planets“ skaitmeninio meno muziejų, kuriame meno kūriniai tampa patyrimu – nuo vaikščiojimo po vandenį su skaitmeniniais karpiais iki žydinčių žiedų kambarių, užvaldančių visus pojūčius, o dieną užbaigsite Ginza rajone, dar vadinamame „japoniškais Eliziejaus laukais“. Tai vieta, kur mados, architektūra ir gurmaniški atradimai susilieja į elegantišką harmoniją. Pakeliui – pažintis su moderniuoju Tojosu kvartalu, kur futuristiniai dangoraižiai susitinka su ramia krantine.

Japonai sako: „nesakyk ‘nuostabu’, kol nebuvai Nikkō“. Šiandien keliausite į vietą, kuri nuo seno laikoma viena sakraliausių Japonijoje. Čia aplankysite Tošogu šventyklą, dedikuotą Tokugavai Iejasu – vienam iš garsiausių Japonijos suvienytojų. Šventykla garsėja prabangiai išpuoštais statiniais, Yomeimon vartais ir spalvingomis raižytomis detalėmis. Taip pat sustosite prie Rinnoji šventyklos, išlaikančios gilią budistinę tradiciją. Po sakraliosios dalies – pažintis su Chuzenji ežeru, Kegon kriokliu ir Kanmangafuchi tarpekliu – tai vietos, kur gamta kalba be žodžių.

Atvykus į Kiotą, pasineriama į miestą, kuriame laikas bėga kitaip. Tai ne tik buvusi Japonijos sostinė – tai gyvas muziejus po atviru dangumi. Pradėsite nuo Nidžio pilies, kur kadaise rezidavo šogunas Tokugava. Pilies interjeras, garsėjantis „cypiančiomis“ naktinėmis grindimis, pasakoja apie saugumo ir klastos laikus. Toliau – Auksinio paviljono šventykla (Kinkaku-ji). Jos žvilgantis auksu fasadas atsispindi tvenkinyje, kurio ramybė apgaubia lyg sapnas.Lankysite ir Kijomizu šventyklą, iškeltą virš slėnio ant medinių kolonų – nuo jos terasos atsiveria panoraminiai Kioto vaizdai. Vakare pasivaikščiosite po Giono rajoną – legendinį geišų kvartalą. Kai užgęsta dienos šviesa, čia sužimba tradiciniai žibintai, o tyliai prasklendžianti maiko figūra tampa magišku miesto prisilietimu.

Šią dieną pradėsite nuo tradicinės arbatos ceremonijos, kurios metu ne tik ragausite matcha, bet ir vilkėsite autentišką kimono. Bus pristatyti pagrindiniai šios estetiškos praktikos elementai – nuo dubenėlio laikymo iki tylos vertės. Po to – kelionė į garsiausią Japonijos šventovę Fushimi Inari, kurios šimtai raudonųjų torii vartų driekiasi kalnų šlaituose. Ši šventykla, skirta Inari – ryžių ir gerovės dievybei, yra viena reikšmingiausių šintoizmo vietų šalyje. Pasivaikščiojimas tarp tūkstančių vartų – tai ne tik vizualinė šventė, bet ir dvasinis kelias.

Vos palikus Kioto šurmulį, pasitinka Nara – pirmoji Japonijos sostinė, kurioje elnių žvilgsnis primena amžinybę. Čia vaikštai ne tik po parką – vaikštai po gyvą mitą, kuriame šventieji elniai laisvai klaidžioja tarp žmonių, tarsi primindami, kad dvasinis pasaulis visai šalia. Parko širdyje stūkso Tōdaiji šventykla, kur didysis bronzinis Buda ramiai sėdi medinėje salėje, kurio statula laikoma viena didžiausių visame pasaulyje. Jo žvilgsnis švelnus, bet galingas – tai kvietimas sustoti, pabūti, nurimti. Naros diena – tai ne tik ekskursija. Tai sielos atokvėpis, kai gamta, tikėjimas ir žmogus susitinka švelnioje harmonijoje. Tai viena iš tų vietų, kur iš tiesų pajunti Japoniją – lėtą, gilią, amžiną.

Atvykę į Osaką, pasineriame į energijos, skonio ir miesto dvasios sūkurį. Čia viskas kitaip – drąsiau, garsiau, gyviau.Dieną pradėsite nuo Osakos pilies, išdidžiai stūksančios virš parko, apsupto gynybinių griovių ir sakurų giraičių. Tai – ne tik istorinis simbolis, bet ir vieta, kur Japonijos likimas buvo rašomas plieno briauna ir vizionieriška valia. O vakare… Dotombori rajonas. Čia susitinka neoniniai šviesuliai, kvapnūs gatvės užkandžiai ir šimtai balsų. Garsusis „bėgantis žmogus“ švyti virš kanalo, o kiekvienas žingsnis veda į naują atradimą – nuo traškaus takoyaki iki spalvingų vitrinų. Osaka nemiega – ji kviečia švęsti gyvenimą.

Hirošima paliečia ne akimis, o širdimi. Čia, kur kadaise nutilo visas pasaulis, šiandien auga medžiai, skamba vaikų balsai ir gyvena viltis.Taikos memorialinis parkas – vieta, kur kiekvienas žingsnis tampa pagarba. Genbaku Domo, išlikęs sprogimo centre, stovi kaip liudininkas, primenantis, ką reiškia nekartoti klaidų. Šalia – Taikos muziejus, kuriame skauda, bet būtina išgirsti. Vėliau Mijadžima – sala, kur šventovė gimsta iš jūros. Nuo Hirošimos krantų keliamės į Itsukušimos salą, dar vadinamą Mijadžima. Tai – vieta, kur dieviška tyluma sklinda nuo bangų, o garsieji torii vartai tarsi plūduriuoja vandenyje. Čia kiekvienas žvilgsnis į jūrą – meditacija. Itsukušimos šventykla, pastatyta virš jūros, primena, kaip glaudžiai Japonijoje susipynę gamta ir tikėjimas. Elniai čia – ramūs ir lėti, o kalnų takai veda į panoraminius vaizdus, kurie verčia giliai įkvėpti – čia sustoja laikas.

Po intensyvių miestų kviečiame pasinerti į Hakonės regioną – kur kalnai slepia karštuosius šaltinius, o kiekvienas vakaras tampa poilsio ritualu. Keliausime Hakone Ropeway, virš Owakudani vulkaninės zonos, iš kurios rūksta garai ir kyla sieros dvelksmas – gyvos žemės kvėpavimas. Plauksime Aši ežeru, tikėdamiesi pamatyti Fudži kalno siluetą, kylantį virš debesų kaip iš tolimos legendos. Vakare – atsipalaidavimas onsene, japoniškoje karštojo vandens vonioje. Tai daugiau nei higiena – tai ramybės ritualas. Nakvynė ryokane – tradiciniame japonų svečių name, kuriame miegame ant futonų, geriame žaliąją arbatą ir klausomės nakties tylos.

Sugrįžę į Tokijų, pasineriame į jo modernumo šventę – Haradžiuku ir Šibuja rajonus. Haradžiuku – tai kūrybos ir jaunystės centras, kur kiekvienas kampas – spalvų pliūpsnis, kiekviena apranga – saviraiškos šauksmas. O Šibuja – tai gyvas pasaulis. Didžiausia perėja pasaulyje – tai ne tik eismas, o miesto pulsas. Milijonas žingsnių, krypčių, žmonių, o viduryje – Tu, tyliai stebintis šį šiuolaikinį stebuklą.  Nepamirštame ir Hachiko statulėlės – šuns, ištikimai laukusio savo šeimininko. Tai mažas paminklas meilei, kuriai nereikia laiko. Ir pabaigai – Edo-Tokyo muziejus – tai langas į senąją Japoniją Įsikūręs Tokijo širdyje, kuris atveria duris į pasaulį, kuriame kadaise gimė šiandienos megapolio dvasia. Tai daugiau nei muziejus – tai kelionė laiku, vedanti per šimtmečius nuo samurajų epochos iki modernios Japonijos aušros. Čia išvysite: autentiškus istorinius pastatų modelius ir gatveles, kuriomis galima vaikščioti, senovinius kostiumus, leidžiančius prisiliesti prie praeities, teatro scenas, kur atgyja kabukio menas, įspūdingus urbanistinius pokyčius, kai Edo virto šiuolaikiniu Tokijumi. Tai puiki proga ne tik suprasti Japonijos istoriją, bet ir pajausti jos dvasią – tarp popierinių žibintų, medinių tiltų ir visko, kas kuria japonišką tapatybę. Edo muziejus – tai kelionės sustojimas, kuriame pajusite kaip praeitis tampa dabarties pamatu. Tyliai, giliai, jautriai – taip, kaip moka tik Japonija.

Apsipirkimas. kelionė į oro uostą. Skrydis į Vilnių